- šikna
- šiknà dkt.
.
šikna
Look at other dictionaries:
šikna — šiknà sf. (4) K, KI94, Š, NdŽ, KŽ vlg. žr. šikinė: 1. Q1, MŽ, Sut, N, L, Rtr, Eiš, Dg, Gg, Snt, Gršl, Žd, Žr, Tl Jei da neklausysi, gausi par šìkną Grz. In šìkną auga (tunka, storėja) Ūd. Bejojant kumelaitė šikną nugraužė (nutrynė) BsMtI160.… … Dictionary of the Lithuanian Language
šiknabrūzdis — šiknãbrūzdis sm. (1) vlg. juok. šokiai, nibrė: Šiandie mūsų sodo[je] būs šiknãbrūzdis Lk … Dictionary of the Lithuanian Language
šiknaburzgis — šiknãburzgis, ė smob. (1) vlg. kas nuolat burzgia, burba, bamba: O tu šiknãburzgi, ar neisi lauk! Žž … Dictionary of the Lithuanian Language
šiknapusė — šiknãpusė sf. (1) vlg. viena užpakalio pusė, bulis: ^ Plepa kap šiknãpusė Drsk … Dictionary of the Lithuanian Language
šiknakaulis — šiknãkaulis sm. (1) Mrj vlg. stuburgalis … Dictionary of the Lithuanian Language
rėžyti — rėžyti, o, ė iter. 1 rėžti. 1. DŽ pjaustyti į gabalus, raižyti, karpyti: Reikia jau rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio LTR(Plv). Kap sesulės drobes rėdė, dar man nerūpėjo, kap martelės drobes rėžė, tai jau man parūpo (d). Vrn. Neturiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
rūkyti — rūkyti, rū̃ko (rū̃kia, ija N, yja K), rū̃kė ( ijo N, K) 1. tr. Sut, I, LL64, BŽ66 daryti, kad rūktų, leisti dūmus ant ko: Rūkiu, aprūkiu SD125. Bites dūmais rū̃ko DŽ. Seniau buvo rū̃komos (dūminės) gryčios Rm. Ką ten darot, ar pečius rū̃kot? Grl … Dictionary of the Lithuanian Language
Dotma — Dotma[1] is a plain area under the District of Kokrajhar in the state of Assam situated in the North East India. It was once under British rule. At close of the Bhutan war of 1864, the British and the Bhutan arrived in an agreement called… … Wikipedia
smegenys — smẽgenys sf. pl. (3b) Rtr, DŽ1, NdŽ, sm. (3b) NdŽ, smẽgens (3b) Š, Plv, Nm, Vlkv, Erž; LL90 1. Prn, PnmŽ, Snt anat. centrinė nervų sistemos dalis, kurią sudaro nervų skaidulos ir ląstelės, esančios žmogaus ir stuburinių gyvūnų kiauše ir stuburo … Dictionary of the Lithuanian Language
suraukti — suraũkti, ia (sùraukia Grdm), sùraukė tr. SD454, Q654, Sut, N, M 1. padaryti raukšlėtą (veidą, veido dalį), sutraukiant poodžio raumenis: Šiek tiek suraukęs kaktą, Juras atsakinėjo, nurodinėjo P.Cvir. Neapykanta suraukia jam veidą V.Krėv. Jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
